[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]
Debian nuo 0.01 iki versijos 0.90 (1993 m. rugpjūtis-gruodis).
Debian 0.91 (1994 m. sausis): Ši laida turėjo paprastą paketų sistemą, kuri leido įdiegti ir pašalinti paketus. Tuo metu projektas išaugo iki kelių tuzinų žmonių.
Debian 0.93R5 (1995 m. kovas): Tuo metu atsakomybė už kiekvieną paketą buvo
aiškiai priskirta konkrečiam vykdytojui (developer), o po to, kai bazinė
sistema būdavo įdiegta, paketų įdiegimui buvo naudojama paketų tvarkyklė
(dpkg
).
Debian 0.93R6 (1995 m. lapkritis): Atsirado dselect
. Tai buvo
paskutinioji Debian'o laida, naudojanti a.out binarinį formatą; tuomet buvo
apie 60 kūrėjų (developers). Kartu su 0.93R6 laida, Bdale Garbee paleido
veikti pirmą master.debian.org serverį, kuris glaudėsi pas HP. Atviro ir
aiškaus pagrindinio serverio panaudojimas, kuriame Debian'o kūrėjai konstruotų
kiekvieną distributyvo laidą, tiesiogiai įtakojo Debian'o „veidrodžių“ tinklo
formavimąsi, ir netiesiogiai daugelio taisyklių (policies) ir procedūrų
sukūrimą, naudojamų projekto tvarkymui šiandien.
Debian 1.0 laida niekada nebuvo išleista: Atsitiktinai InfoMagic - firma prekiaujanti kompaktiniais diskais - išleido Debian'o kūrimo stadijos laidą, pavadindama ją 1.0. Debian'as ir InfoMagic, 1995 m. gruodžio mėn. 11 d. sutartinai paskelbė, kad ši laida - nesusipratimas. Bruce Perens paaiškino, kad duomenys, esantys kompaktinių diskų rinkinyje "InfoMagic Linux Developer's Resource 5-CD Set November 1995" kaip "Debian 1.0", iš tikrųjų nėra Debian'o 1.0 laida, kad tai tik ankstyva kūrimo stadijos versija, kurios tik dalis programų yra ELF formato, kuri galbūt neįsikels (not boot) ir nedirbs teisingai, ir kuri neatstovauja Debian'o sistemos laidų kokybės. Tam, kad būtų išvengta painiavos tarp priešlaikinės CD versijos ir tikrosios Debian'o laidos, Debian'o projektas pervadino savo tolesnę versiją į "Debian 1.1". Priešlaikinė Debian 1.0 laida kompaktiniuose diskuose yra pasmerkta ir neturėtų būti naudojama.
Debian 1.1 Buzz (1996 m. birželio 17 d.): Tai buvo pirmoji Debian'o laida su kodiniu vardu. Šis vardas, kaip ir visi vėlesni, yra paimtas iš filmo Žaislų istorija (Toy Story) personažo... šiuo atveju, Buzz Lightyear (Zvimbiantis šviesmetis). Tuo metu Bruce Perens buvo perėmęs projekto vadovavimą iš Iano Murdocko, o Bruce dirbo Pixar kompanijoje, gaminančioje animacinius filmus. Tai buvo pilnai ELF laida, naudojanti Linux 2.0 branduolį, ir turinti 474 paketus.
Debian 1.2 Rex (1996 m. gruodžio 12 d.): Pavadinta plastmasinio dinozauro iš animacinio filmo vardu. Ši laida sudaryta iš 848 paketų, prižiūrimų 120-ties kūrėjų.
Debian 1.3 Bo (1997 m. birželio 5 d.): Pavadinta piemenaitės Bo Peep vardu. Ši laida sudaryta iš 974 paketų, prižiūrimų 200 kūrėjų.
Debian 2.0 Hamm (1998 m. liepos 24 d.): Pavadinta kiaulės-taupyklės iš animacinio filmo vardu. Tai buvo pirmoji daugia-architektūrinė Debian'o laida, įvedusi Motorola 68000 serijos architektūros palaikymą. Su Ianu Jacksonu, kaip projekto lyderiu, ši laida atliko perėjimą prie libc6, ir buvo sudaryta iš daugiau nei 1500 paketų, kuriuos prižiūrėjo virš 400 kūrėjų.
Debian 2.1 Slink (1999 m. kovo 9 d.): Pavadinta lieso šuns iš
animacinio filmo vardu. Pridėtos dvi papildomos architektūros, Alpha
ir SPARC
. Projekto vadovas
buvo Wichert Akkerman. šią laida apėmė apie 2250 paketų, ir oficialiam
rinkiniui reikėjo 2-jų CD. Esminė techninė naujovė buvo naujos paketų tvarkymo
sąsajos apt įvedimas. Apt ėmėsi spręsti problemas kylančias iš Debian'o
besitęsiančio augimo, ir nustatė naują paketų įsigijimo ir įdiegimo atviro kodo
operacinėse sistemose paradigmą.
Debian 2.2 Potato (2000 m. rugpjūčio 15 d.): Pavadinta "Mr
Potato Head" iš animacinio filmo vardu. Ši laida papildyta architektūrų
PowerPC
ir
ARM
palaikymu. Su
Wichertu, vis dar einančiu projekto lyderio pareigas, šią laidą sudarė daugiau
kaip 3900 binarinių paketų, kilusių iš virš 2600 išeities tekstų paketų,
prižiūrimų daugiau kaip 450-ies Debian'o kūrėjų.
Debian 3.0 Woody (2002 m. liepos 19 d.): Pavadinta pagrindinio filmo
personažo vardu: kaubojaus „Woody“. Dar daugiu architektūrų įtraukta į šią
laidą: IA-64
,
HP PA-RISC
,
MIPS (big endian)
,
MIPS (little
endian)
ir S/390
. Be to, tai pirmoji
laida, kurioje įdėta kriptografijos programinė įranga, ryšium su
„palengvėjusiais" JAV eksporto apribojimais. Tai taip pat pirmoji laida,
kurioje atsirado KDE, kadangi licencinės problemos su QT buvo išspręstos. Su
Bdale Garbee, neseniai tapusiu projekto vadovu, ir daugiau kaip 900-ais
Debian'o kūrėjų, ši laida turėjo apie 8.500 binarinių paketų ir oficialų
rinkinį sudarė 7-ni CD.
Debian 3.1 Sarge (2005 m. birželis): Pavadinta „Green Plastic Army
Men“ seržanto vardu. Naujų architektūrų į šią laida nebuvo įjungta, nors
neoficialus AMD64 pritaikymas (port) buvo publikuotas tuo metu ir platinamas
per naują Alioth projektų prieglobos
svetainėje (hosting site)
. Ši laida pasižymėjo nauju įdiegikliu:
debian-installer - moduline programine įranga, pasižyminčia
automatiniu aparatinės įrangos nustatymu, neprižiūrimo įdiegimo galimybėmis.
Šis įdiegiklis buvo išleistas pilnai išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų.
Tai taip pat pirmoji laida, turėjusi pilną biuro programų rinkinį:
OpenOffice.org. Branden Robinson buvo ką tik išrinktas projekto lyderiu. Ši
laida buvo padaryta daugiau nei devynių šimtų Debian' kūrėjų, ir talpino savyje
apie 15.400 binarinių paketų ir 14 binarinių CD (kompaktinių diskų) oficialiame
komplekte.
Debian 4.0 Etch (2007 m. balandžio 8 d.): Pavadinta žaislo eskizo iš
animacinio filmo vardu. Viena architektūra papildyta šioje laidoje: AMD64
, ir oficialiai
m68k
palaikymas
nutrauktas. Ši laida tęsė įdiegiklio debian-installer naudojimą, bet
pasižyminčio šioje laidoje jau ir grafiniu įdiegikliu, kriptografine
atsisiunčiamų paketų verifikacija, daug lankstesne disko dalinimo sistema (su
šifruotų disko skirsnių palaikymu), supaprastintu e-pašto konfigūravimu, daug
lankstesniu darbastalio pasirinkimu, supaprastinta bet pagerinta lokalizacija
ir naujais režimais, įskaitant ir, išgelbėjimo (a rescue mode) režimą. Naujas
įdiegimas nebereikalavo sistemos perkrovimo, nes ankstesnės dvi įdiegimo fazės
dabar buvo integruotos į vieną. Šis naujas įdiegiklis tiekė palaikymą
rašmenims su komponuotais simboliais ir sudėtingoms kalboms savo grafinėje
versijoje, padidindamas galimų vertimų skaičių iki penkiasdešimties. Sam
Hocever buvo išrinktas projekto lyderiu tą pačią dieną, ir projektas turėjo
daugiau kaip tūkstantį trisdešimt Debian'o kūrėjų. Laidos oficialų rinkinį
sudarė virš 20 CD diskų (3 DVD diskai), kuriuose buvo apie 18.000 binarinių
paketų. Čia taip pat buvo du binariniai CD diskai skirti įdiegti sistemą su
kitomis, nei pagal nutylėjimą numatytosios, darbastalio aplinkomis.
[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]
Trumpa Debian'o istorija
2.7 (paskutinis pataisymas 2004-04-03)debian-doc@lists.debian.org
kebil@kaunas.init.lt